Pilietinis pasipriešinimas: kaip kiekvienas iš mūsų gali prisidėti prie Lietuvos saugumo?

Pastarųjų metų įvykiai Europoje ir pasaulyje iš naujo priminė tai, ką daugelis buvome pamiršę – valstybės saugumas nėra duotybė. Tai – nuolatinis procesas, kuriame dalyvauja ne tik profesionali kariuomenė, bet ir kiekvienas pilietis. Būtent iš šio supratimo gimsta gynybos kultūra – suvokimas, kad krašto gynyba prasideda ne apkasuose, o kiekvieno iš mūsų galvoje, kasdieniuose veiksmuose ir pasiruošime.

Ką iš tiesų reiškia pilietinis pasipriešinimas ir kaip paprastas žmogus, neturintis karinės patirties, gali tapti aktyviu savo šalies saugumo garantu?

Gynybos kultūra – kas tai?

Gynybos kultūra – tai ne ginklų žvanginimas ar nuolatinė baimė. Tai – brandžios visuomenės požymis, kai piliečiai yra sąmoningi, atsparūs dezinformacijai ir pasirengę veikti išvien vardan bendro tikslo – laisvos ir saugios Lietuvos. Visuotinis saugumas remiasi ne tik karine galia, bet ir visuomenės vienybe, žiniomis ir tvirta valia gintis. Kai esame kartu, tampame taikiniu, kurį agresoriui yra per sunku ir per brangu pulti.

Praktiniai žingsniai: nuo ko pradėti?

Kiekvieno indėlis, net ir pats mažiausias, yra svarbus. Štai konkretūs būdai, kaip galite prisidėti prie Lietuvos saugumo stiprinimo.

1. Informacinis atsparumas: pirmoji gynybos linija

Šiuolaikiniai konfliktai prasideda informacinėje erdvėje. Melagienos, propaganda ir dezinformacija siekia skaldyti visuomenę, sėti paniką ir paralyžiuoti valią priešintis.

• Tikrinkite faktus: Prieš dalindamiesi naujienomis, ypač tomis, kurios kelia stiprias emocijas, patikrinkite jų šaltinį. Pasikliaukite patikima, profesionalia žiniasklaida ir oficialių institucijų informacija.
• Atpažinkite manipuliacijas: Išmokite atpažinti propagandos technikas. Emocionalios antraštės, anoniminiai šaltiniai, sąmokslo teorijos – tai pavojaus signalai.
• Praneškite apie melą: Pamatę dezinformaciją socialiniuose tinkluose, praneškite apie ją platformos administracijai. Prisidėkite prie švarios informacinės erdvės kūrimo.

2. Pasiruošimas ekstremalioms situacijoms

Žinojimas, kaip elgtis krizės atveju, suteikia pasitikėjimo savimi ir sumažina chaosą. Valdžios institucijos nuolat pabrėžia pasiruošimo ekstremalioms situacijoms svarbą.

• Sukomplektuokite išvykimo krepšį: Kiekviena šeima turėtų turėti paruoštą krepšį su būtiniausiais daiktais (dokumentai, vanduo, maisto atsargos 72 valandoms, vaistai, higienos priemonės, žibintuvėlis, radijo imtuvas).
• Aptarkite šeimos planą: Iš anksto susitarkite su artimaisiais, kaip elgsitės ir kur susitiksite, jei dingtų ryšys ar tektų evakuotis. Žinojimas, ką daryti, krizės metu yra neįkainojamas.
• Įgykite būtinųjų įgūdžių: Pirmosios pagalbos teikimo įgūdžiai yra gyvybiškai svarbūs. Organizacijos kaip Raudonasis Kryžius ar Lietuvos šaulių sąjunga nuolat rengia kursus, prieinamus visiems.

3. Bendruomenės stiprinimas

Vieninga ir organizuota bendruomenė yra atsparesnė bet kokioms grėsmėms.

• Pažinkite savo kaimynus: Stiprūs tarpusavio ryšiai yra saugios bendruomenės pagrindas. Žinokite, kas gyvena šalia, pasikeiskite kontaktais – krizės atveju galėsite vieni kitiems padėti.
• Dalyvaukite visuomeninėje veikloje: Prisijunkite prie nevyriausybinių organizacijų, savanoriaukite. Aktyvios bendruomenės greičiau ir efektyviau sprendžia problemas.
• Įsitraukite į gynybos struktūras: Jei jaučiate didesnį pašaukimą, apsvarstykite galimybę tapti Šaulių sąjungos nariu, atlikti savanorišką karinę tarnybą ar prisijungti prie Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP).

Valia priešintis – mūsų didžiausias ginklas

Pilietinis pasipriešinimas – tai ne tik veiksmas krizės metu. Tai kasdienis darbas, ugdant savyje ir aplinkiniuose atsakomybę už savo valstybę. Tai supratimas, kad Lietuvos laisvė priklauso nuo kiekvieno iš mūsų.

Domėjimasis savo šalies istorija, valstybinių švenčių minėjimas, pagarbos rodymas tautos simboliams – visa tai stiprina mūsų tapatybę ir ugdo valią gintis. Kai žinome, ką ir kodėl saugome, tampame nepalaužiami. Būkime sąmoningi, pasiruošę ir vieningi. Nes mes esame stiprūs kartu.